šiurkštus

šiurkštùs, -ì adj. (4) Rtr, DŽ, FrnW, šiur̃kštus, -ì (4) OG426; SD234, Sut, M, L 1. Pš kurio nelygus, grublėtas paviršius; pršn. glotnus: Šiurkštì lenta Š. Šiurkštùs grėbliakotis – pritrins pūslių ant delno Ėr. Ta šiurkščióji pusė – dėk į viršų Vdžg. Iš šlynos labai šiur̃kščios [aguonų trintuvės] Pls. Kitąsyk būdavo šiurkščių̃ puodynių [aguonoms trinti] PnmŽ. Toj molinė čerputė tokia šiurkštì, tai šaukštu trinam trinam [aguonas] Aln. Da čia patrink šiurkščiù daiktu Slm. Šiurkštūs paviršiai atspindi krintančią šviesą visomis kryptimis rš. Delnai mūsų šiur̃kštūs, pūslėti NdŽ. Motinos rankos – sudiržusios, šiurkščios, kaip gluosniai – myluodavo švelniai, maitindavo dosniai E.Miež. Šiurkščios tavo, vergeli, rankelės – erškėtėliai braukyta LTR(r.). Briedė priglaudė šiurkščias lūpas prie naujagimio [briedžiuko] galvos, padrąsino ir pamažu nubrido į upę rš. Šiurkštus kūnas Klvr. Šiurkštus stiebas LTII441. Šiurkštus lapas BTŽ240.

šiurkštù n. Š, NdŽ, šiur̃kštu KŽ; L. šiur̃kščiai adv. DŽ¹, KŽ, šiurkščiaĩ Š, Rtr, KŽ; Sut, LL249. šiurkštỹn adv. Š: Šiurkštỹn eiti NdŽ.

2. R, N, [K], KBII116, NdŽ, Skrb, Klt, Iš neturintis lankstumo, kietas: Šiurkštūs linai MŽ. Marškiniai šiurkštūs kap ašutys Kb. Audimas pasidarė rupus, šiurkštùs kap pakulinis Prng. Iš šiurkščiõs drobės naginaitės būdavo PnmŽ. Tas švarkas toks šiurkštùs, kad ederė[ja] (graužia) rankas Sk. Suknytės, sijoniukai seniau buvo pakulniai, pasišiaušę, šiur̃kštūs – blauzdeles nukapoja Vdn. Aštras arba šiurkštus apvalkalas, prieš parėdnias ir papenimus stembiąs DP473. Kalėdinės vilnos šiur̃kščios, šaltos Aln. Kai linus šukuoja pirmą kartą, iš jų išeina šiurkščios pakulos Pmp. Jis nuo gimimo turėjo negražų veidą, didelę kumpą nosį, šiurkščius kaip šeriai, stačius plaukus Pt. Aš pamačiau, pažinau savo rūtų vainiką ant mošelės galvelės, ant šiurkščių̃jų plaukelių JV1072. Kanapės drūtos, jau verpt sunkiau, šiur̃kščios Eiš. Kai gerai nenumirksta, tai šiur̃kštūs linai būva Krs. Šiurkšti skurdi žolė vos dengė smėlio kauburius rš. Asiūkliai šiur̃kštūs, šaukštams šveisti geri NdŽ. | Parke auga reta šiurkščioji pušis sp. Šiurkščioji pienė LBŽ. Į ežerą nusidriekia šiurkščioji vandens augmenija – nendrės, meldai rš.

šiurkštù n., šiur̃kštu OG426: Sausa pieva – net kojom šiurkštù, kai eini Sl. šiur̃kščiai adv.: Sibiriškio snapučio stiebas šiurkščiai plaukuotas rš. ║ rupus: Šiurkštì duona žarnas išvalo Kt.

3. DŽ, NdŽ, KŽ nemaloniai veikiantis klausą, raižus, šaižus: Kregždės šiurkščiu riksmu mėgdžiojo užpuolimą mažų paukštelių V.Kudir. Auskultuojant girdimas pleuros trynimosi ūžesys, iš pradžių labai švelnus, vėliau šiurkštesnis rš. 4. aštrus (apie skonį): Nesubrendęs liepų medus turi šiurkštų skonį J.Krišč. 5. šaltas, šiaurus, žvarbus: Šiurkštùs oras NdŽ. Neažupučia šiurkštùs vėjelis BM410. Šiurkštūs vėjai staugti ima V.Kudir. Pučia, pučia šiurkštus vėjelis, bara, bara mane tetušėlis NS943(Ppl). Par žalius lygius laukelius šiurkštùs vėjelis tai bėga be kojelių LTR(Ds). 6. LL43 atšiaurus, atžarus, storžieviškas: Vaikai, išaugę be šeimos, dažnai būna šiurkštūs, nejautrūs rš. Katros mergaitės šiurkštèsnės, tuoj par padalkas su kančiuku Pin. Šiurkštì tokia mergiotė jų Klt. To boba kaip ir drapokas – vis šiurkštì Šmn. Šiurkštùs būdas NdŽ. Šiurkštùs, be gailesio žmogus Škn. Mudu pasidarėm abejingi, šiurkštūs K.Saj.

šiur̃kščiai adv.: Šiur̃kščiai glostyti NdŽ. ║ nemandagus, stačiokiškas, užgaulus: Šiurkštùs tarnautojo elgesys KŽ. Šiurkštùs atsakymas Š. Nėr buvę atsitikimo, ka jis būt savo pačiai kokį šiur̃kštų žodį pasakęs Skrb. Neprivalai jiems dabar šiurkščiais žodžiais prikaišioti V.Krėv.

šiur̃kščiai adv., šiurkščiaĩ: Šiur̃kščiai atsakė, atrėžė DŽ. Ko kalbi teip šiur̃kščiai – net širdis stojas Dr. Kalbėjo su jais puikiai ir šiurkščiaĩ A.Baran.

7. teikiantis sunkumų, skaudžių išgyvenimų, rūstus, varginantis: Šiurkšti pokario realybė išblaško vaikišką apsakymo herojaus naivumą rš. Laikai buvo šiurkštūs rš. 8. neleistinas: Šiurkštūs viešosios tvarkos pažeidimai rš.

šiur̃kščiai adv.: Šiurkščiai pažeidžiami darbo įstatymai sp. Šiurkščiai buvo mindžiojamos darbininko teisės sp.

9. griežtas, be lepinimosi: Mergos ir našlės šventosios ... gyvatą ... aštrą, šiurkščią sau aprinkinėja DP525.

◊ šiurkštì širdìs (kieno) apie nejautrų, negailestingą žmogų: Nuo darbo ir vargo pasidarė šiurkščios ne tik jų rankos, bet ir širdys J.Balč. Šiurkščios jų širdys, šiurkštūs jie žmonės rš. šiurkščiõs širdiẽs nejautrus, negailestingas: Katras šiurkščiõs širdiẽs, tai neduoda Pin.